Žiniasklaida apie mus

(81)2006-10-20

Aldona KAREČKAITĖ  

Vydmantuose kvepia žuvimi

Nuo šiol Vydmantuose galima įsigyti šviežios bei rūkytos žuvies. Čia duris atvėrė nauja uždarosios akcinės bendrovės “Taurys” žuvies parduotuvė. Šalia įsikūrė ir žuvies apdirbimo cechas.

Žuvį ruošia pagal savo receptus

Pasak bendrovės vadovės Ainos Kučinskienės, ji ir anksčiau turėjo patentą prekiauti žuvimi. Žuvį pirkdavo Klaipėdoje, o parduodavo Palangoje. Tačiau toks kraustymasis su dėžėmis atsibodo ir buvo nuspręsta rimčiau imtis šio verslo.
Vydmantuose ji išsinuomojo anksčiau buvusios ir gerą vardą turėjusios mėsos parduotuvės patalpas.
Pagal visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus įrengti žuvies valymo, rūkymo, sūdymo cechus bei kitas patalpas, iš viso užimančias apie 400 kvadratinių metrų, nebuvo lengva. Bet, pasak A.Kučinskienės, šios tarnybos žmonės buvo geranoriški, negailėjo patarimų, todėl vyko nuoširdus bendradarbiavimas.
Dabar čia įrengti šiuolaikiški cechai, pagalbinės patalpos. Nors darbuotojų nedaug – apie dešimt, bet įrengtas ir poilsio kambarys, kur jie gali užkąsti ir pailsėti.
Žuvį bendrovė perka iš žvejų bei įvairių firmų. Parduotuvėje galima įsigyti per dvidešimt rūšių vien atšaldytos ar šviežios žuvies gaminių: starkio, menkės, jų filė, upėtakių, lašišos, plekšnės ir kt. Didžiulis ir karštai bei šaltai rūkytų žuvų pasirinkimas.
Bendrovės vadovė Aina Kučinskienė
Pasak A.Kučinskienės, iš pradžių pradėję nuo mažesnio asortimento, dabar kas dvi savaites paruošia po naują gaminį.
- Nesinaudojame svetimais žuvies paruošimo receptais. Viską kuriame patys,- sakė pašnekovė.
Ar skani bus rūkyta žuvis, priklauso nuo įvairiausių dalykų: koks medis naudojamas rūkant žuvį, kaip jis išdžiūvęs, kokio senumo. Įtakos gali turėti net rūkymui naudojamų medžių dydis. Seni žvejai žino įvairiausių rūkymo paslapčių: pavyzdžiui, obels mediena padeda išgauti rausvą starkio spalvą. „Kartą išgavome ryškią spalvą, tad pirkėjai manė, jog starkis nudažytas”,- sakė A.Kučinskienė.
Žuvies skonis priklauso ir nuo darbuotojo, rūkančio žuvį. Pašnekovė įsitikinusi, jog žmogus savo darbą turi išmanyti ir mėgti. Keičiantis rūkymo technologijai, įrenginiams, reikia nuolat mokytis.
Šaltas žuvies rūkymas – sudėtingesnis už karštą ir reikalaujantis daugiau pastangų.
Sūdant žuvį, taip pat stengiamasi išgauti gerą jos skonį, o ne kad būtų „kaip muilas“ ar vien druska. Bendrovės „Taurys“ žmonės, ruošdami gaminius, nenaudoja jokių cheminių priedų, pagerinančių spalvą ar padedančių žuviai ilgiau išsilaikyti.
- Norime, kad mūsų žuvį galėtų valgyti ir vaikas, ir pagyvenęs žmogus,- sakė A.Kučinskienė.
Ypatingas dėmesys – žuvies šviežumui Pašnekovė sakė, jog ir prekiaudama Palangoje, pati tikrindavo kiekvieną žuvį. Viskas daroma, kad žmogus, užsukęs į parduotuvę, iš jos visada išeitų nešinas šviežia žuvimi Kad esant draudžiamam vienokios ar kitokios žuvies gaudymo periodui jos netrūktų, planuojama iš anksto apsirūpinti tos rūšies žuvimi. Bendrovės vadovė laikosi tos nuomonės, kad pradėti prekybą reikia nuo mažesnio asortimento ir gerai įsisavinus technologiją. Vėliau asortimentą tikimasi papildyti. Tačiau, anot A.Kučinskienės, kažin ko ir nebepadarysi – vietos mažoka. Įsteigus žuvies apdirbimo cechą ir atidarius parduotuvę ,Vydmantuose atsirado darbo vietų. Pirmiausia dirbti buvo siūloma vietiniams. Bet norą dirbti pareiškė tik trys vydmantiškiai.
Vydmantų gyventojai, iš pradžių įtariai žiūrėję į žuvies cechą ir parduotuvę, dabar nurimo: ne tik sutvarkyta aplinka, bet parduotuvėje kasdien galima įsigyti ir šviežiai pagamintos žuvies. Šviežios menkės kilogramas čia kainuoja 5,5 Lt, rūkytos strimelės – 6 Lt, rūkyto upėtakio – 28,8 Lt. Parduotuvę spėjo pamėgti moksleiviai, kurie pajuto rūkytų kalmarų skonį. Čia už litą galima gauti mažytį kalmarą, o kalmaro „kojytės“ kainuoja dar mažiau. Vietiniai labiausiai perka nebrangią – „ledinę“ – žuvį. Tačiau yra ir tokių, kurie net iš anksto užsisako ungurių ar kitų brangių žuvų. Kad pritrauktų daugiau pirkėjų, parduotuvė dirba be poilsio dienų.
 
 
 
 
 

Lietuviai lieka ištikimi karšiams ir skumbrėms

Aurelija Kripaitė, "15 min"
2007 rugpjūčio mėn. 3 d.
 

 

Šią vasarą kurortų gyventojai ir svečiai dar nespėjo pajusti kiekvieną vasarą tradiciškai vis išaugančių žuvies kainų. Lietuvių pamėgti karšiai šią, kaip ir praėjusią, vasarą Palangoje kainuoja maždaug 13-14 litų. Juodkrantėje šis gardėsis atsieis kiek daugiau – maždaug 18 litų. Anot prekeivių žuvimi, jų verslas gyvuoja tada, kai lepina geri orai – kai karšta, prie vitrinų nusidriekia ilgos pirkėjų eilės.

"Tačiau šiemet orai prekybai žuvimi visai nepalankūs. Gera buvo tik kokia savaitė", – pripažino Vidmantuose, gyvenvietėje netoli Palangos, įsikūrusios bendrovės "Taurys" direktorė Aina Kučinskienė.
Ši įmonė rūkyta žuvimi aprūpina Palangos žuvies prekeivius, iš jos produktų įsigyja ir kavinės bei restoranai.
Anot A.Kučinskienės, karštais orais nelepinanti vasara prekeivių žuvimi verslui šiemet smogė gana stipriai. Nors šviežią ir šaldytą žuvį prekybininkai perka brangiau negu pernai, šią vasarą kelti kainų jie nežada. "Žaliava pabrango, tačiau mes kainų dar nekėlėme. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, skumbrės, mums kainuoja net iki trisdešimt procentų brangiau", – aiškino A.Kučinskienė.
A.Kučinskienė negalėjo įvardyti priežasčių, kodėl padidėjo žuvies kainos: "Skumbrių pagaunama labai daug, bet kodėl jos pabrango – nežinome."
Žuvų patiekalų kainas šią vasarą kiek pakėlė tik restoranai ir kavinės. "Šį sezoną nežymiai atpigo tik unguriai – matyt, jų šiemet daugiau pagaunama", – svarstė jau septynerius metus Palangos J.Basanavičiaus gatvėje žuvį pardavinėjantis Vytautas.
Šią žuvį, kurios kaina gali siekti nuo 40 iki 100 litų, labiausiai pamėgo į kurortą atvykstantys poilsiautojai iš Rusijos. Rusai taip pat noriai perka rūkytas menkes, kurias renkasi retas lietuvis, bei šių žuvų kepenėles. O štai britai mieliau renkasi rūkytus kalmarus ar jų filė. Lietuviai išliko ištikimi rūkytam karšiui, skumbrei. Minėtos žuvys ir šią vasarą greičiausiai dingsta iš vitrinų.
Anot prekeivių, populiariausios – karšai rūkytos žuvys.
"Tačiau lietuviai greitai priima naujoves. Pernai poilsiautojai noriai pirko saulažuvę. Nors neįprastas jos skonis įtiko ne visiems", – "15min" pasakojo tris prekybos žuvimi kioskus Šventojoje turintis Algis.
Šią vasarą žuvies mėgėjams buvo patiekta kita naujovė – rūkytos vėjažuvės. Šios žuvys, kurias vietiniai žvejai kartais dar vadina gandrais, tik neseniai pradėtos pagauti Lietuvos pakrantėse.
Kaip pasakojo A.Kučins-kienė, vėjažuvės – nors ir labai gardžios, kai kuriems sukelia abejonių. "Buvo atvejų, kai pasipiktinę poilsiautojai atvežė mums šios žuvis ir bandė įtikinti, kad jos – pasenusios. Tačiau jų kaulai "žali", tą reikia žinoti", – aiškino A.Kučinskienė.
Rūkyti kalmarai, jų filė, mėsingasis kapitonas – tai jau ir lietuviams puikiai pažįstami produktai.
Tiesa, prekeiviai pataria būti atsargesniais renkantis riebžuves ir taukžuves. Šių maistingų žuvų nepatariama prisikirsti ligi soties, geriau mėgautis po truputį.
A.Kučinskienė prisiminė, kaip kartą jiems skundėsi poilsiautojas, kuriam buvo bloga suvalgius stiklainėlį menkių kepenėlių. "Paaiškėjo, kad prieš tai jis dar sukirto šokoladą, gėrė kolos. Tačiau juk viską reikia vartoti saikingai. Kaip raugintų agurkų negalima su pienu valgyti, taip ir žuvies su šokoladu. Kažkodėl ne visi tai supranta", – stebėjosi "Taurio" direktorė.
Šįmet šiai žuvies perdirbimo įmonei nepavyksta gauti tik ryklienos. Pernai gavusi šešis rykliukus – delikateso, kurio rūkytos mėsos kilogramas kainuoja maždaug pusšimtį litų, – netruko juos parduoti.
Žuvies valgome vis daugiau
Paskaičiuota, kad lietuvis per metus suvalgo maždaug 14 kilogramų žuvies. Be to, pastebima tendencija, kad kasmet suvalgoma vis daugiau žuvies.
Per penkis šių metų mėnesius iš Lietuvos išvežta maždaug 28 tūkst. tonų žuvies gaminių, o įvežta – 36. Lietuviška produkcija dažniausiai gardžiuojasi vokiečiai, latviai, britai ir estai. Ant lietuvių stalo dažniausiai patiekiami Rusijos, Islandijos, Baltarusijos žvejų laimikiai.
 

 

Kalendorius

2012 vasario mėn.
P A T K P Š S
     
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
272829